2011 m. birželio 22 d., trečiadienis

Paburbėjimas keksiukų tema

Atradau dirvą, kurioje kūrybinėms  improvizacijoms konditerijoje apsakyti nežinau ribų : keksiukai:)

Jeigu paklaustume protingojo gŪŪglo, kas yra keksiukai, o dar geriau- paprašytume parodyti jų nuotraukų, tai dideliausiame kompiuterio ekrane šmėstelėtų krūva rudai gelsvai geltonų rudų bandelių.Visos panašios.chmm. Man nuo to vaizdo iškarto kyla nekokios skoninės asociacijos- riebaluoti pirštai, (nes į keksiukų tešlą paprastai pilama aliejaus arba sviesto), ir antros dienos keksiukų guminiai bananų gabaliukai juose.fe.Netgi garsiosios Beatos knygose išbandyti keksiukų  receptai manęs nesužavėjo- atvirkščiai- antrąsyk jų negaminčiau.O jeigu įvestume pasaulietišką keksiukų pavadinimą- cupcakes - tai vaizdinė google paieška išmeta gausybę spalvotų , akį raibinančių nerealiausių spalvų, derinių , papuošimų keksiukų įvairovę. A tai ko čia mes tie lietuviai tokie nuobodūs? :D kur spalvos? kur išradingumas? kokias išvadas tat čia reiktų darytis? :) Galvojau galvojau ir prigalvojau,kad nieko nebus, reikia taisyti tokią prastą keksiuko pilkumo padėtį:) Keksiukas juk puikiai gali atstoti torto gabalėlį- biskvitas su kremu ir uogom:
a)jų derinių galybė gali būti.
B)valgyti galima  su šaukšteliu.
c) daug gražiau atrodo vienas toks pupsantis lėkštėje, nei kitasyk nesėkmingai atpjautas torto gabalėlis su išlūžusiu biskvitu, ir dar neduok die apvirtęs ant šono.
d) pagaminamas daug paprasčiau ir greičiau , nei didelio tortinio biskvito kepimas, tepimas ir puošimas..Žodžiu garbė keksiukams ir gal baikim su tais tortais vienąkart :)
Pasidariau tokį konditerinį eksperimentą.Prisiminiau skaniausius mano keptų tortų biskvitų receptus, ir juos panaudojau keksiukų tešlai gaminti. O beje uogų sezonas jau prasidėjo- nerealu , kožną dieną norisi namo iš turgelio parsitempti žemuogių , braškių ir trešnių .Dar -atsiverčiau maskarponės sūrio pyrago sūrinės dalies receptą. Ir ėmiausi darbo :)
Šviesų biskvitą dariau pagal Snikerinio torto biskvito receptą( į tešlą dedamas virtas kondensuotas kremas, ir man tas biskvitas buvo dangiškai skanus, toks sunkus, drėgnokas, kvepiantis Rududu ir švelnaus saldumo)
Pasigaminau sūrio pyrago masę- iš rikotos sūrio, kiaušinio , kukurūzų krakmolo ir cukraus.(Truputį supaprastinau- dar įtarkavau citrinos žievelės, nedėjau grietinėlės ir vietoj kukurūzų krakmolo dėjau miltų).
Tamsų biskvitą dariau pagal šlapio šokoladinio pyrago receptą.
Visas mases darydama originalius receptus dalinau iš dviejų  , sūrio masę- tris kartus mažesnį kiekį.
Kai visos masės jau paruoštos stovėjo ant stalo -ėmiausi smagiausios dalies- kūrybos :)


Keksiukai siurpriziukai:
 Į keksiukų formeles dėjau po šaukštą šviesios tešlos, šaukštą sūrio pyrago masės, į viduriuką spraudžiau po uogą, ant viršaus vėl tešlos masės. 
Tamsios tešlos variacija:   dėjau po šaukštą tamsios tešlos, į viduriuką spraudžiau balto šokolado plytelę arba šaukštelį rududu, šaukštą sūrio masės, vyšnią.
Kadangi nuo 12 keksiukų formos liko tešlos, tai išsitraukiau suflė indelius. Į juos dėjau visiška mixą-po šaukštą tamsios ir šviesios biskvito masės, sūrio pyrago masės ir kelias įvairias uogas.
Viską kepiau 180 laipsnių orkaitėje, trigubai trumpesnį laiką , nei nurodytą kepant tortų biskvitus( mažas tešlos kiekis iškepa žymiai greičiau).



Dar valgyti o juo labiau nešti svečiams ant stalo šiukštu negalima! Reikia gi makiažo, kokis gi čia vaizdas- rudumas ir geltonumas? Bandelių pusryčiams ar pavakariams ir taip kasdien visi prisivalgo.Tik suflė indeliuose keptą, be makiažo, su šaukšteliu iškart iškabinau...:P

Jeigu liko dar rikotos ar maskarponės sūrio- imam jį. Jeigu turim grietinėlės imam ir ją.Turim sviesto? Imam jį. Cukraus pudros? Tiks. Šokolado, ar kakavos miltelių ? Trintų braškių ar kitų raudonų uogų? O gal net matchos?  Grietinėlę, sviestą , maskarponę su cukraus pudra suplakame.Jei turim tik grietinėlę- tiks tik ji.Jei turim tik maskarponę ir sviestą -irgi tiks. Gautą masę padalinam į tris dalis- baltą paliekam kaip yra, į kitą įdedam kakavos, arba pašildyto išlydyto šokolado -išsukam iki rudos vientisos spalvos, ir trečią dalį nudažom su trintom uogom arba sirupu- išsukam iki vientisos ružavos spalvos. Imam konditerinį švirkstą(jei nėra-tuomet paprastą maišelį ir prakerpam kampuką- ir papuošiam keksiukus skirtingų spalvų grietinėlės ar maskarponės paviršiumi. Pabarstukai? tinka. Po vyšnią? irgi tinka :) PO braškę? Super.Kakavos miletliai per sietelį irgi neblogas papuošimas. Šviežių mėtų lapeliai? su braškėm puikus duetas.  Jau galime persibraukti per kaktą- mažiukus tortukus turime :)







Kas man labiausiai šiuose keksiukuose patiko? Kad imdamas keksiuką  nežinai ką jame rasi- ar uogą, ar karamelės rududu, ar balto šokolado sluoksnelį.... o maskarponės sluoksnis labai skaniai kaip torto pertepimas sudrėkina keksiuko vidų. Aš pati jų nemažai suvalgiau..nors paprastai savo saldumynų daug neragauju.... :)
Jei gimtadienis, tai dar ir žvakutę užpusti ant jų galima vietoj uogos ;)

Manau šia tema dar susitiksim , skanaus ;) Tikiuosi seilės susikaupė :)

P.S. Dėl viršaus papuošimo grietinėlių kiekio- šiam keksiukų kiekiui man užteko pusę litro grietinėlės, 100 g sviesto, 100 g rikotos.Viską miksavau, o cukraus dėjau ragaudama , iš akies.

2 komentarai:

  1. O ar keksiukų užtepas neištyžta ir "nenukrenta" nuo pačių keksiukų? Ar tvirtai laikosi?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Une, tvirtai laikosi užtepas, galiu užtikrinti.nes keksiukai buvo transportuojami i sodyba, ir tikrai puikiai atlaikė kelionę, ir prekinės išvaizdos neprarado :)

      Panaikinti